piemeningas

piemenìngas, -a adj. (1) 1. NdŽ turintis daug piemenų. 2. turintis vaikų, tinkančių ganyti, tinkančių būti piemenimis: Tas įnumis piemenìngas, t. y. turia vaikų, priaugusių ant piemenų J. Jis piemenìngas žmogus: vaikų turi kaip velnių Vl. 3. N žr. piemeninis.